Ką daryti, kad vaikai skaitytų?

• Į ką atkreipti dėmesį renkant knygas vaikams?

Renkantis knygas vertėtų atkreipti dėmesį į knygos apdovanojimus, tikėtina, kad knyga, laimėjusi tam tikrą konkursą, bus verta dėmesio. Būtinai perskaitykite knygos aprašymą, galite paskaityti kelis puslapius, ištrauką. Kadangi maži vaikai skaito paveikslėliais, atkreipkite dėmesį į knygos iliustracijas, ar jos kokybiškos, piešiniai per daug neperkrauti, kas gali kelti sunkumų sutelkiant dėmesį arba atvirkščiai, esant labai abstrakčioms, stilizuotoms iliustracijoms gali būti sunkiau jas susieti su aplinkoje esančiais objektais. Jei turite daugiau laiko, būtų verta peržvelgti knygos atsiliepimus, rekomendacijas, apžvalgas. Taip pat vertėtų atsižvelgti į rekomenduojamą auditorijos amžių, nes vienokios knygos tiks kūdikiams, kitokios ūgtelėjusiems vaikams.

• Ką daryti, jei skaitant pasakas vaikas neklauso? Atrodo, kad jam nė neįdomu.

Visų pirma norint, kad vaikas klausytų skaitomų knygų ar pats jas skaitytų, jis turi matyti ir girdėti skaitančius tėvelius. Savas pavyzdys yra pats geriausias motyvatorius pačiam domėtis knygomis. Taip pat svarbu, kad vaikas matytų, jog tėvai skaito savo malonumui, mėgaujasi šiuo procesu, kad tai nėra priverstinis darbas. Kitas dalykas - KAIP yra skaitomos knygos. Monotoniškas skaitymas kažin ar patrauks vaiko dėmesį. Norint, kad skaitymas būtų įdomus, reikia nepabijoti būti drąsiems ir kartais juokingiems, skaityti aiškiai ir garsiai, su intonacija, kartais pakeičiant savo balsą pagal tam tikrus personažus, įtraukti judesius. Taip pat galima kartu pasiimti vaiko mėgstamą žaislą ir skaityti drauge su juo. Svarbus ir išankstinis tėvų nusiteikimas. Nebūtina užsibrėžti perskaityti knygą nuo pradžios iki galo. Jei vaikas nori, kad skaitytume ne iš eilės ar praleistume kelis puslapius, tebūnie taip. Leiskite knygą versti pačiam vaikui, sekite, kur vaikas žiūri ir pakomentuokite, kas jam įdomu. Neskubėkite, skirkite laiko tiek, kiek nori vaikas. Kad istorija būtų dar įdomesnė, vertėtų įdėti truputį pastangų ir skaitymą paversti žaidimu, įnešti truputį “magijos”. Nesakau, kad taip turėtų būti visada, tačiau karts nuo karto, turint daugiau laiko, galima įjungti savo vaizduotę ir panaudoti kiek įmanoma daugiau pojūčių.

- Klausa: galima pamėgdžioti įvairius garsus, pvz., medžių ošimą, griaustinio dundėjimą, beldimą į duris. Kartais ir muzikinį foną galima parinkti pagal knygos siužetą, pvz., skaitant knygą apie džiungles paleisti miško garsų įrašą.

- Rega: pagal knygos siužetą galime savo namų aplinkoje pastebėti tuos pačius objektus, pvz., jei knygoje kiškiui nukrito akiniai, galime ir mes iš kišenės išsitrakti akinius arba nueiti prie lango pastebėti žvaigždžių, kaip ir toji laputė su lapiuku.

- Uoslė: skaitant galime panaudoti ir eterinių aliejų kvapą, galbūt skaitant kokią kalėdinę istoriją galima tuo pačiu pauostyti eglutę, kakavą ar gvazdikėlius.

- Skonis: šį pojutį taip pat galime puikiai panaudoti atsižvelgdami į knygos siužetą, pvz., atsikąsti banano kaip beždžionėlė knygoje ar palaižyti medaus, kaip ir tas meškiukas.

- Lytėjimas: skaitydami knygą galime patys netikėtai paliesti vaiką, pvz., staiga nukritęs lašelis ant vaiko nosytės ar švelnus vaiko apkabinimas, kaip ir zuikienės mamos.

Taigi, įdėjus truputį pastangų, manau, kad tikrai vaikai neliks abejingi knygų istorijoms.

• Ar berniukams tinka pasakos, kur pagrindinė veikėja mergaitė? Ar nieko tokio, kad sūnui labiau patinka pasakos apie princeses nei berniukiškos?

Nieko tokio, jei berniukui patinka pasakos, kur pagrindinė veikėja mergaitė. Vadinasi, jis kažką atrado artimo joje. Juk ir mergaitėms gali patikti pasakos apie drakonus bei riterius, todėl manau, kad pagal lytį labai nereikėtų skirstyti pasakų. Svarbiau išsiaiškinti kas tam tikroje pasakoje patinka, kuo žavi personažai, kokios jų savybės labiausiai artimos vaikui.

• Ar neišgąsdinsiu sūnaus pasakomis apie pabaisas ir vaiduoklius?

Tai priklauso nuo vaiko amžiaus ir nuo to, kaip tokios pasakos yra įprasminamos. Paprastai apie 5-6-tuosius gyvenimo metus vaikai pagal savo raidą pradeda bijoti antgamtinių būtybių – vaiduoklių, raganų, pabaisų, nes tuo metu ypač suaktyvėja vaizduotė, didelė dalis vaikų žaidimų persikelia į vaizduotę, ir tai yra normalu. Pastebėjus, kad vaikas pradėjo baimintis vaiduoklių ir kitų pabaisų, vienas iš būdų - pasigaminti „monstrų purškalą“ ir prieš miegą išpurkšti visas pakampes, kad vaikas galėtų saugiai miegoti. Taip pat patikinti jį, kad tėveliai bus nuolat šalia namuose ir jis yra saugus.

• Lietuvių liaudies ir Brolių Grimų pasakos dažnai būna gana baugios. Ar jos tinkamos vaikams? Nuo kokio amžiaus?

Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Iš tiesų kai kurios lietuvių liaudies pasakos buvo sukurtos ne vaikams, o suaugusiems, dėl to ne visos yra tinkamos mažiesiems. Visgi skaitant pasakas labai svarbus jų aptarimas, įsigilinimas, kaip vaikas jas suprato, kokia jo nuomonė apie jas, nes dažnai pasakose slypi moralas, išmintis. Manau, kad tada, kai vaikas galės atsakyti į šiuos klausimus ir verta su juo skaityti tokias pasakas.

• Ar iliustracijos turi reikšmės ar vaikui knyga patiks? Kokios iliustracijos vaikams priimtiniausios?

Vaikai pirmiausiai dar nemokėdami skaityti knygas “skaito” iš paveikslėlių, todėl iliustracijos turi didelę reikšmę ar knyga vaikui patiks, ar ne. Dažnai labai gausiai perkrautos knygos, su daug spalvotų vaizdų mažiems vaikams nėra labai priimtinos, nes jiems būna sunku sutelkti dėmesį, išskirti tam tikrą objektą iš fono. Vaikams iliustracijos turėtų būti paprastos, aiškios ir daugiau atspindinčios tam tikrą emociją ir jausmą, nes vaikai susitapatina su knygoje esančiais herojais. Taip pat knygose turėtų vyrauti balansas, jei viename puslapyje yra daugiau smulkių detalių arba pastelinės spalvos, kitame galėtų vyrauti tik kelios, bet ryškios detalės ir pan. Labai svarbu, kad iliustracijos atitiktų knygos turinį ir emocijas.

• Vaikas auga dvikalbėje šeimoje, ar pasakas skaityti irgi dviem kalbom?

Manau, kad čia priklauso nuo šeimos nuostatų. Vieniems tėvams galbūt priimtina perskaityti tik ta kalba, kuria skaitantysis bendrauja su vaiku, pvz., jei mama kalba lietuviškai, o tėtis angliškai, galbūt mama skaitys pasakas lietuviškai, o kitą vakarą tėtis angliškai. Kitiems galbūt priimtina skaityti viena kalba ir įterpti keletą žodžių kita kalba. Svarbu paminėti, kad naujausi tyrimai rodo, jog vaikams kalbos nesimaišo, jie sugeba atskirti skirtingas kalbas ir jas suprasti.

• Kaip paskatinti paauglį skaityti?

Visų pirma paauglys turėtų matyti pavyzdį šeimoje, su malonumu skaitančius tėvus. Galima sugalvoti ritualų, knygų aptarimų vakarų, kuomet visi skaito tą pačią knygą, o ją aptariant išryškėtų kiekvieno individualus mąstymas, pasaulėžiūra. Dalinkitės perskaitytos knygos įspūdžiais, citatomis, iškelkite klausimus- tai puikus būdas pradėti diskusiją. Labai svarbus ir pats knygos pasirinkimas. Galbūt galima pasiūlyti paskaityti įžymaus žmogaus biografiją, kuriuo besidomi paauglys? Arba pasiūlyti knygą skaityti elektroninėje knygų skaityklėje. Paauglystėje dideliu autoritetu tampa draugai. Galbūt paauglį supa nemėgstantys skaityti draugai? Tokiu atveju galima pasiūlyti prisijungti prie knygų klubų, kurie būna organizuojami ir virtualiai, ten paauglys sutiktų bendraminčių. Svarbu tėvams prisiminti nelyginti savo vaiko su kitais skaitančiais, tokiu būdu vaikas tik dar labiau užsiblokuos ir neskaitys. Taip pat vienas iš patarimų būtų neatitraukti paauglio nuo jo mėgstamos veiklos siūlydami paskaityti, tuomet skaitymas asocijuosis su nemaloniomis emocijomis. Skaitymas neturėtų būti priverstinis.

• Ką manote apie komiksus? Ar tai galėtų būti alternatyva neskaitančiam vaikui?

Manau, kad komiksai yra puiki alternatyva vaikui, kuris nemėgsta skaityti. Juk vaikas skaito – tai jau gerai. Vaikams turi patikti, būti įdomu tai, ką jie skaito, tik tada bus galima tikėtis, kad jie pamažu susidomės ir kitokio žanro literatūra, o įtraukiantys, nuotaikingi komiksai su trumpais sakiniais ir smagiais paveikslėliais gali būti puiki pradžia.

• Kokias knygas vaikų auklėjimo tema rekomenduotumėte tėvams?

Yra nemažai gerų knygų, labiausiai patikusios būtų šios:

A.Kurienė “Kaip užauginti žmogų”;

Dr. L. Markham knygos “Ramūs tėvai, laimingi vaikai” bei “Ramūs tėvai, laimingi brolių ir seserų santykiai”;

C. Gonzalez “Pabučiuok mane”;

D.Kindlon, M. Thompson “Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį”;

E. N. Aron “Itin jautrus vaikas”;

A. Solter “Ašaros ir pykčio priepuoliai”.

Kalbino @martyna.mick,

2021 m. sausis