Dėl šio įpročio vaikai gali patirti neatitaisomą žalą: nuo antsvorio iki kalbos vystymosi problemų

Dauguma iš mūsų namuose turime nemažai technologijų – išmaniuosius telefonus, kompiuterius, televizorius ar žaidimų konsoles. Natūraliai kyla klausimas, kiek laiko vaikai gali būti prie ekranų?

Vaikų psichologė, kognityvinės elgesio terapijos krypties psichoterapeutė Simona Velikienė teigia, kad kūdikių smegenys ypatingai sparčiai vystosi per pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Anot specialistės, kūdikiams ir mažiems vaikams labai svarbu tyrinėti savo aplinką susipažįstant su įvairiais vaizdais, garsais, skoniais ir tekstūromis. Tokiu būdu mažieji mokosi, bendraudami ir žaisdami sužino apie juos supantį pasaulį. Judant ir gyvai tyrinėjant aplinką, smegenys stimuliuojamos žymiai intensyviau nei tai vyktų vaikui žiūrint į ekraną.

„JAV ekspertų teigimu, kūdikiams ir vaikams iki 18 mėnesių amžiaus patartina visai vengti išmaniųjų įrenginių. Vaikų smegenys nepajėgios apdoroti iš ekranų plūstančios informacijos. Kaip išimtis galėtų būti vaizdo skambučiai su artimaisiais, šeimos draugais. Įjungtas televizorius kaip „fonas“ taip pat trukdo mažyliams, nes vaikai negali sukaupti dėmesio, blaškantys garsai ir vaizdai vargina jautrią nervų sistemą. Per anksti susidūrus su technologijomis vaikams kyla sunkumų lavinant vaizduotę, kūrybiškumą“, – pasakoja pašnekovė.

Jei vaikas jau ūgtelėjęs ir yra 18–24 mėnesių amžiaus, psichologė rekomenduoja į laiką, leidžiamą prie ekranų pradėti žiūrėti šiek tiek atlaidžiau. Pasak jos, vaikas jau gali pradėti leisti laiką prie išmaniųjų technologijų ekranų, tačiau svarbu, kad artimieji papasakotų, kas jame vyksta, ką vaikas mato. Visgi, svarbu suvokti tai, kad iki dvejų metų amžiaus, mažieji nesieja ekrane matomo vaizdo su tikrove, todėl mokymosi procesas nevyksta. S. Velikienė paaiškina, kad kūdikių ir jaunesnių nei dvejų metų amžiaus vaikų dėmesį vaizdai ekrane patrauks, tačiau jie iš to nieko neišmoks. Pagrindinis laiko praleidimas turėtų būti skiriamas žaidimams, knygučių vartymui, gyvam bendravimui.

„Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja 2–5 metų vaikams prie ekranų praleisti ne daugiau kaip valandą per dieną. Svarbu prisiminti, kad fone įjungtas televizorius taip pat priskiriamas ekranų laikui“, – sako specialistė.

Visgi, psichologė primena, kad tai – rekomendacijos. Anot jos, vienas vaikas bus labai įsiaudrinęs po 20 minučių praleistų žiūrint į telefono ar televizoriaus ekraną, o kitas ir po valandos nueis ramiai užsiimti savo reikalais. Naudojantis išmaniosiomis technologijomis, svarbu atsižvelgti į savo vaiką ir labai nesigraužti, jei kurią dieną jis praleido daugiau laiko prie ekranų, nei rekomenduojama.

Ekranų sukeliamos bėdos

Ekranų įtaka vaikams jau nagrinėta ne viename moksliniame tyrime. Psichoterapeutė S. Velikienė pasakoja, kad Lietuvoje dar 2017 metais buvo vykdomas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,5–6 metų amžiaus 769 vaikai. Rezultatai atskleidė, kad trečdalis vaikų darbo dienomis praleidžia prie ekranų nuo 30 min. iki valandos, o savaitgaliais – nuo 1 iki 2 valandų, tačiau nemaža dalis, net 11 proc. vaikų darbo dienomis ir 22 proc. laisvadieniais naudojasi informacinėmis technologijomis 2–3 val. per dieną ir daugiau. Tėvai, būdami šalia vaiko dažniausiai žiūri televizorių ar naudojasi išmaniuoju telefonu. Tyrimas atskleidė, kad televizorius, kaip „fonas“, dažnai arba beveik visada būna naudojamas 29 proc. tirtų vaikų šeimose.

„2018 m. mokslininkai Jean M. Twenge ir W. Keith Campbell atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 40 tūkst. vaikų nuo 2 iki 14 metų amžiaus. Rezultatai atskleidė, kad naudojantis išmaniųjų technologijų ekranais daugiau kaip valandą, prastėja psichologinė savijauta: sumažėja vaikų smalsumas, savikontrolė, vaikai tampa labiau išsiblaškę, mažiau emociškai stabilūs, jiems sunkiau pavyksta susirasti draugų, sunku užbaigti pradėtas užduotis“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, kiti tyrimai rodo, kad pailgėjęs laikas prie ekranų yra susijęs su mažų vaikų sveikatos problemomis: padidėjusiu kūno masės indeksu (KMI), sumažėjusiu pažinimo ir kalbos vystymusi, tokie vaikai dažniau serga ūminėmis ligomis ir trumpėja jų miego trukmė. Taip pat pastebėta, kad ilgesnis praleidžiamas laikas prie ekranų susijęs su vaikų emocinėmis, elgesio problemomis, somatiniais skundais.

Kad ekranai ne tik kenktų

Jei ekranai – neatsiejami nuo pačių tėvų kasdienybės, o vaikai prie jų jau praleidžia nemažai laiko, psichologė rekomenduoja žiūrint televizorių visada kalbėti su atžalomis apie tai, kas yra matoma ekrane.

„Prieš parodydami vaikui filmuką ar žaidimą išmaniajame įrenginyje, įsitikinkite, kad jis tikrai yra edukacinis. Jei įmanoma, prieš paduodami vaikui, pirmiausiai patys pasižiūrėkite ar žaidimas atitinka vaiko amžių ir gebėjimus“, – pataria specialistė.

Ji primena, kad svarbiausia – gyvas bendravimas su šeima ir draugais, tad reiktų pakankamai laiko skirti būnant be išmaniųjų technologijų, užsiimant kūrybinėmis bei sporto veiklomis. Labai svarbu, kad dėl laiko, praleisto prie ekranų nenukentėtų vaikų miegas, mityba, fizinis aktyvumas.

„Turėkite taisykles, kada visa šeima nesinaudoja telefonais, nežiūri televizoriaus. Tai galėtų būti drauge su šeima valgant. Taip pat stenkitės bent 1 val. prieš miegą išjungti ekranus, nes vaikai gali sunkiau užmigti dėl įaudrintų smegenų. Stenkitės nelaikyti televizoriaus ir kitos elektronikos miegamajame. Tyrimais nustatyta, kad išmaniųjų prietaisų savo kambaryje turintiems ikimokyklinio amžiaus vaikams dažniau pasireiškia emocinės problemos, jie turi daugiau somatinių simptomų, jų miego trukmė trumpesnė. Šias išvadas savo tyrime 2017 metais publikavo R. Jusienė ir kiti tyrėjai“, – sako pašnekovė.

Psichologė pataria patiems tėvams bendraujant su vaikais nesinaudoti telefonu, kompiuteriu ar kitais išmaniausiais prietaisais. Nukrypstantis tėvų dėmesys, anot jos, gali trukdyti vaiko žaidimui, blaškyti jo dėmesį. Tėvų atsitraukimas nuo bendros veiklos su vaiku gali silpninti jų tarpusavio ryšį.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/login-2022/specialistes-vieningos-del-sio-iprocio-vaikai-gali-patirti-neatitaisoma-zala-nuo-antsvorio-iki-kalbos-vystymosi-problemu.d?id=89456981

Straipsnis publikuotas www.delfi.lt

Žurnalistė Izabelė Bočkienė

2022 m. balandis